- Kviečiame studijuoti -
- Mus remia -
- Naujienlaiškis -

Įstatai


Patvirtinti LŽHIS suvažiavimo , įvykusio

      2009 04 17, nutarimu

    

LIETUVOS ŽEMĖTVARKOS IR HIDROTECHNIKOS INŽINIERIŲ SĄJUNGOS ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau vadinama Sąjunga) yra savanoriškai susivienijusių žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų, dirbančių žemėtvarkos, vandens ūkio, hidrotechnikos, melioracijos, aplinkosaugos  ir giminingose srityse organizacija. Ji tęsia 1918-1940 metais veikusios Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos  veiklą.

2. Sąjunga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu,  kitais įstatymais, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

3. Sąjunga yra juridinis asmuo, turintis organizacinį, teisinį ir finansinį savarankiškumą, atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose. Sąjunga turi savo  antspaudą, kuriame įrašyta: „Lietuvos Respublika. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga.“  Už savo prievoles ji atsako tik savo turtu.

4. Sąjunga bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių visuomeninėmis organizacijomis.

5. Sąjunga veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje.  Sąjungos centrinės būstinės adresas: LT-53361, Akademija, Kauno r., Universiteto g. 10.

 

II. SĄJUNGOS TIKSLAI

6. Plėtoti ir stiprinti žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų bendradarbiavimą, skatinti jų kūrybinę veiklą, tenkinti socialinius ir dvasinius poreikius, rūpintis jų teisine padėtimi, ugdyti  etiką, pareigos jausmą, profesinę garbę ir orumą.

7. Atstovauti ir ginti Sąjungos narių  profesinius ir darbo interesus.

8. Padėti valstybės valdžios ir valdymo institucijoms įgyvendinti racionalaus žemės, vandenų ir kitų gamtos išteklių naudojimo, jų saugojimo programas ir priemones, padėti kurti šalyje ekologiškai švarią aplinką, turtinti kraštovaizdį, saugoti istorijos, kultūros ir gamtos paminklus.

9. Teikti pasiūlymus Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms žemės tvarkymo, jos naudojimo, žemės kadastro ir registro tvarkymo, melioracijos ir hidrotechnikos, vandens ūkio, aplinkosaugos problemų sprendimo klausimais.

10. Siekti, kad žemės reforma, žemės nuosavybės teisės į žemę atkūrimas  tarnautų bendrai tautos gerovei.  Siekti, kad žemėtvarkos projektai ir schemos būtų rengiamos kvalifikuotai naudojant  šiuolaikines technologijas, kad jų pagalba būtų įgyvendinamos žemės naudojimo  valstybinio reguliavimo priemonės.    

11. Siekti tapti giminingų tarptautinių organizacijų nariais, aktyviai dalyvauti jų veikloje, organizuoti bendrus susitikimus, simpoziumus, konferencijas, analizuoti užsienio šalių mokslo ir technikos pažangos medžiagą ir panaudoti ją sprendžiant žemėtvarkos, vandens ūkio, melioracijos, hidrotechnikos, hidroenergetikos, gamtos išteklių naudojimo, aplinkos apsaugos,  ir kitų giminingų šakų plėtros  problemas Lietuvoje. 

12. Rūpintis žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų  kvalifikacijos kėlimu, mokslo ir technikos pasiekimų diegimu profesinėje veikloje. Nustatyta tvarka organizuoti specialistų kvalifikacijos kėlimą, jų profesinių žinių tikrinimą bei atestavimą. Populiarinti ir propaguoti žemėtvarką, hidrotechniką ir melioraciją, rinkti ir kaupti šių sričių istorinę medžiagą, leisti savo profesijos žurnalą ir kitus leidinius.

Populiarinti ir propaguoti žemėtvarką, hidrotechniką ir melioraciją, rinkti ir kaupti šių sričių istorinę medžiagą, leisti savo profesijos žurnalą ir kitus leidinius.

13.Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių sąjunga turi teisę vystyti šias veiklas:

 

III. SĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

14. Sąjungą sudaro nariai ir  garbės nariai.

15. Sąjungos nariais gali būti ne jaunesni kaip 18 m. Lietuvos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje užsieniečiai, turintys žemėtvarkininko arba hidrotechniko specialybę, taip pat  aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos  specialistai bei turintys inžinerinį išsilavinimą giminingų profesijų specialistai, ne mažiau kaip 5  m. dirbantys žemėtvarkos,  vandens ūkio, melioracijos, hidrotechnikos, aplinkosaugos ir giminingose srityse,   pritariantys Sąjungos tikslams ir jos įstatams,  prisidedantys prie Sąjungos veiklos ir  mokantys nario mokestį.

16. Nariu į Sąjungą priima pateikus raštišką pareiškimą, Sąjungos taryba. Jei pareiškimas dėl priėmimo nepatenkinamas, pareiškėjas turi teisę apeliuoti į Sąjungos suvažiavimą (konferenciją), kurio sprendimas yra galutinis. Stojantysis privalo sumokėti stojamąjį įnašą, kurio dydį nustato Sąjungos suvažiavimas (konferencija).

17.  Veikusios iki 1940 metų Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos nariai, jiems pageidaujant, lieka Sąjungos nariais.

18. Garbės nariu gali būti bet kokios profesijos asmuo, ypač nusipelnęs žemėtvarkai, hidrotechnikai ir melioracijai. Garbės nario vardą suteikia Sąjungos suvažiavimas (konferencija).

19.  Sąjungos narys turi teisę:

     19.1. dalyvauti  Sąjungos organizuojamuose  susirinkimuose, renginiuose, balsuoti priimant sprendimus,  teikti pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos;

     19.2. rinkti ir būti išrinktas  į Sąjungos vadovaujančius ir revizijos organus;

     19.3. gauti informaciją apie Sąjungos bei jos padalinių veiklą, naudotis Sąjungos konsultacijomis;

     19.4. gauti Sąjungos paramą ginant savo teises ir profesinius interesus;

     19.5. išstoti iš Sąjungos, apie tai raštiškai įspėjęs atitinkamą skyrių arba grupę.

20.  Sąjungos narys privalo:

    20.1. laikytis įstatų, vykdyti Sąjungos nutarimus ir mokėti nario mokestį.  Sąjungos nariai, buvę Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos  nariai, nario mokesčio nemoka.

     20.2.  dalyvauti  Sąjungos veikloje arba ją remti;

     20.3. laikytis profesinės etikos.

21. Sąjungos narys, nevykdantis įstatų reikalavimų, gali būti  pašalintas iš Sąjungos. Pašalinimo klausimą skyriaus (grupės) arba  ne mažiau kaip  3  tarybos narių teikimu sprendžia Sąjungos taryba   ne mažiau kaip 2/3  tarybos narių balsų dauguma. Pašalintas iš Sąjungos buvęs jos narys gali apeliuoti į Sąjungos suvažiavimą (konferenciją), kurio sprendimas yra galutinis.

Tarybos nario pašalinimo iš Sąjungos klausimą gali spręsti tik Sąjungos suvažiavimas (konferencija).

22. Sąjungai sumokėti mokesčiai ar įnašai  nariui išstojus ar jį pašalinus iš Sąjungos negrąžinami.

23. Išstoję iš Sąjungos į ją pakartotinai priimami tokia pat tvarka, kaip ir stojant pirmąjį kartą.

 

IV. SĄJUNGOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

24. Sąjungos  veikla  organizuojama teritoriniu profesiniu principu įsteigus skyrius ar grupes.

25.  Sąjungos skyriai steigiami ten, kur yra ne mažiau  kaip 10 narių, o Sąjungos grupės – esant ne mažiau kaip 3 nariams. Sprendimą dėl  skyriaus (grupės)  įsteigimo priima Taryba.

26. Skyriaus susirinkime išrenkamas skyriaus  pirmininkas,  o grupėje – vadovas. Skyriuose, kuriuose yra daugiau kaip 20 narių,  gali būti renkama skyriaus taryba. Jos įgaliojimus nustato skyriaus susirinkimas.

27. Savo veikloje skyriai (grupės) vadovaujasi Sąjungos įstatais, visuotinio narių suvažiavimo (konferencijos) nutarimais, Sąjungos tarybos nutarimais ir savo sprendimais.

28. Sąjungos nario mokestį renka skyrių pirmininkai (grupių vadovai). Konkrečioms Sąjungos tikslus atitinkančioms  priemonėms įgyvendinti skyriuje (grupėje) gali būti renkamos tikslinės lėšos. Šiuo atveju skyriaus (grupės) pirmininkas (vadovas) metų pabaigoje raštiškai informuoja Sąjungos tarybą apie surinktas lėšas ir kam jos išleistos.

29. Skyriaus narių skaičiui sumažėjus iki 9 jis pervardinamas į grupę. Grupės narių skaičiui sumažėjus iki 2 ji  likviduojama. Likę šios grupės nariai prisijungia prie kitos Sąjungos grupės ar skyriaus.

30. Jei skyriaus ar grupės veikla neatitinka įstatų reikalavimų, jos veikla Tarybos nutarimu  sustabdoma iki visuotinio narių suvažiavimo (konferencijos), kuris priima sprendimą dėl tolesnės šių padalinių veiklos.

31. Likvidavus skyrių ar grupę  likęs jų valdomas turtas ir lėšos perduodamos Sąjungai.

32. Sąjungos skyriai (grupės) pagal profesinės veiklos kryptis sudaro 2 Sąjungos sekcijas – žemėtvarkos ir hidrotechnikos.

 

V. SĄJUNGOS VALDYMO ORGANAI

33. Sąjungos valdymo organai yra:

     33.1. visuotinis narių suvažiavimas (įgaliotinių konferencija);

     33.2. Sąjungos taryba;

     33.3. Sąjungos prezidentas.

 

VI. VISUOTINIS NARIŲ SUVAŽIAVIMAS

(ĮGALIOTINIŲ KONFERENCIJA)

34. Visuotinis  narių suvažiavimas (toliau – suvažiavimas) yra aukščiausiasis Sąjungos valdymo organas.  Jis sušaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus. Dalyvauti jame turi teisę visi Sąjungos nariai. Suvažiavimo sprendimai yra teisėti, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 narių.

35. Labai svarbiems Sąjungos veiklos klausimams išspręsti Tarybos nutarimu arba 1/3 Sąjungos narių reikalavimu gali būti sukviestas neeilinis visuotinis narių suvažiavimas (įgaliotinių konferencija).

36. Vietoj  suvažiavimo Tarybos nutarimu gali būti šaukiama Sąjungos narių įgaliotinių konferencija (toliau – konferencija), kuri turi visas suvažiavimo teises. Atstovavimo konferencijoje normas nustato Sąjungos taryba. Konferencijos sprendimai yra teisėti, jei joje dalyvauja   ne mažiau kaip   3/4 įgaliotinių.

Atstovavimo konferencijoje norma negali būti didesnė kaip vienas įgaliotinis 10 narių. Įgaliotiniai išrenkami skyriaus (grupės) susirinkime  2/3 balsų dauguma. Jei  grupėje yra mažesnis Sąjungos narių skaičius negu  Tarybos nustatyta atstovavimo konferencijoje norma, ją atstovauti  turi teisę vienas įgaliotinis.

37. Suvažiavimas ( konferencija):

     37.1. išklauso,  ir   apsvarsto  Sąjungos    veiklos,   taip   pat   Sąjungos   pirmininko  ir  revizijos  komisijos ataskaitas, jas  tvirtina ;

     37.2.  nustato Sąjungos   veiklos  kryptis  laikotarpiui  iki  kito suvažiavimo (konferencijos);

     37.3. priima, papildo, keičia Sąjungos įstatus;

     37.4. renka (atšaukia)  Sąjungos tarybą;

     37.5. renka (atšaukia) iš Sąjungos tarybos narių Sąjungos prezidentą, kuris kartu yra ir Tarybos prezidentas. Rinkimų tvarką nustato suvažiavimas (konferencija);

     37.6. steigia Sąjungos garbės vardus ir juos suteikia;

     37.7.  renka revizijos komisiją;

     37.8. nagrinėja apeliacijas dėl atsisakymo priimti į Sąjungos narius ir pašalinimo iš Sąjungos;

     37.9. nustato stojamojo įnašo ir nario mokesčio dydį,

     37.10. priima sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

     37.11. sprendžia kitus Sąjungos veiklos klausimus. 

38. Suvažiavime (konferencijoje) visi sprendimai priimami atviru balsavimu paprastąja balsų (atstovaująmųjų narių balsų) dauguma, išskyrus sprendimus dėl įstatų keitimo ar papildymo, kurie priimami ne mažesne kaip 2/3 dalyvių (įgaliotinių atstovaujamųjų narių) balsų dauguma.

39. Sprendimas dėl Sąjungos reorganizavimo arba likvidavimo priimamas, jei už tokį sprendimą balsavo 3/4  suvažiavimo dalyvių arba įgaliotinių konferencijoje atstovaujamųjų narių.

40. Suvažiavimo (konferencijos) darbui vadovauja iš Sąjungos narių išrinktas posėdžio pirmininkas (pirmininkai).

41. Sprendžiamąjį balsą Sąjungos suvažiavime (konferencijoje) turi Sąjungos nariai. Garbės nariai turi patariamojo balso teisę. Vienas Sąjungos narys suvažiavime turi vieną balsą. Konferencijai priimant sprendimus kiekvienas įgaliotinis turi tiek balsų, keliems Sąjungos nariams jis atstovauja.

 

VII. SĄJUNGOS TARYBA IR SĄJUNGOS PREZIDENTAS

42. Taryba yra Sąjungos kolegialus valdymo organas. Jos posėdžiai vyksta prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Tarybos posėdis yra teisėtas jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Visi klausimai Tarybos posėdžiuose sprendžiami paprastąja balsų dauguma, išskyrus įstatų 21 punkte nustatytą atvejį, atviru balsavimu. Esant lygiam balsų skaičiui, lemia posėdžio pirmininko balsas. Tarybos posėdžiams pirmininkauja Sąjungos prezidentas, jam nesant vienas  viceprezidentų.Buvę Sąjungos tarybos pirmininkai  turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose su patariamojo balso teise.

43. Sąjungos taryba renkama iš Sąjungos narių tarpo suvažiavime (konferencijoje). Tarybos nariai renkami balsuojant atskirai pagal sekcijas.  Tarybos narių skaičių ir jų kvotas pagal sekcijas nustato suvažiavimas (konferencija). 

44. Sąjungos prezidentą, kuris yra ir Tarybos prezidentas, iš Tarybos narių tarpo renka visuotinis narių suvažiavimas (konferencija). Jei visuotinis narių suvažiavimas (konferencija) nenustato kitaip, Sąjungos prezidentas paeiliui renkamas iš žemėtvarkos ir hidrotechnikos sekcijos išrinktų Tarybos narių tarpo.

Sąjungos viceprezidentus (sekcijų prezidentus) iš Tarybos narių tarpo paprasta balsų dauguma renka Tarybos nariai, atstovaujantys atitinkamoms sekcijoms.

45. Sąjungos taryba pradeda savo veiklą po išrinkimo ir baigia kitame suvažiavime (konferencijoje) išrinkus naują Tarybą. Tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos narys gali atsistatydinti raštu įspėjęs Tarybą. Šiuo atveju jo įgaliojimai nutrūksta nuo jo pareiškimo įteikimo Tarybai dienos.

46. Sąjungos taryba yra atskaitinga suvažiavimui (konferencijai), kuriam ji pateikia savo darbo ataskaitą.

47.  Taryba vykdo šias funkcijas:

      47.1. organizuoja Sąjungos veiklą tarp suvažiavimų (konferencijų), vykdo jų nutarimus;

      47.2. organizuoja Sąjungos finansinę ir ūkinę veiklą, valdo Sąjungos turtą ir lėšas, priima sprendimus dėl disponavimo Sąjungos turtu bei turto įsigijimo Sąjungos nuosavybėn;

      47.3. nustato mokslinių ir kitų sutarčių sudarymo tvarką;

      47.4. steigia Sąjungos įmones;

     47.5. priima sprendimus dėl narių priėmimo į Sąjungą, tvarko Sąjungos narių apskaitą, išduoda nario bilietus, priima sprendimus dėl narių pašalinimo iš Sąjungos. Taryba turi teisę šiuos klausimus pavesti spręsti skyrių pirmininkams ir grupių vadovams;

      47.6.        steigia    komisijas   Sąjungos veiklos   klausimams  nagrinėti, tvirtina  šių komisijų  sudėtį  ir pirmininkus;

      47.7. priima  sprendimus dėl Sąjungos narių apdovanojimo, taip  pat  dėl įrašymo į Sąjungos Garbės knygą;

      47.8. priima sprendimus dėl naujų Sąjungos skyrių (grupių) įsteigimo; 

      47.9. skiria ir atleidžia Sąjungos leidinių vyriausiuosius redaktorius, tvirtina šių leidinių redakcinių kolegijų sudėtį;

      47.10. nustato Sąjungos etatinių darbuotojų skaičių ir pareigybes, nustato šių darbuotojų pareiginius atlyginimus;

      47.11. Sąjungos narių prašymu sprendžia Sąjungos narių tarpusavio ginčus, svarsto pažeidusių įstatus narių elgesį;

      47.12. kviečia Sąjungos suvažiavimus (konferencijas), nustato atstovavimo normas konferencijose, rengia ir pateikia suvažiavimui (konferencijai) Sąjungos veiklos  ataskaitą;

      47.13. iki Sąjungos suvažiavimo (konferencijos) sustabdo skyrių (grupių) veiklą, jei ji neatitinka Sąjungos įstatų;

      47.14.  vykdo kitus suvažiavimo (konferencijos) nutarimus.

48. Sąjungos taryba veikia pagal  komisijų  sudarytus darbo planus laikotarpiui tarp suvažiavimų (konferencijų).

49. Sąjungos prezidentą iš Sąjungos narių tarpo Tarybos kadencijai renka suvažiavimas (konferecija) . Sąjungos prezidentas:

      49.1.  vadovauja Tarybos darbui, kviečia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

     49.2. veikia Sąjungos vardu ir atstovauja jos interesams teismuose, kitose valstybinėse ir savivaldybių institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

      49.3.  priima Sąjungos darbuotojus sudarant darbo sutartis ir juos atleidžia;

      49.4. vadovaudamasis Tarybos nustatyta sutarčių sudarymo tvarka bei vykdydamas Tarybos sprendimus, Sąjungos vardu sudaro sutartis;

      49.5. teikia duomenis ir informaciją Juridinių asmenų registrui;

      49.6. Sąjungos vardu pasirašo finansinės atskaitomybės bei kitus dokumentus;

      49.7. turi teisę įgalioti Sąjungos viceprezidentą (viceprezidentus) atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus;

      49.8. pateikia Sąjungos prezidento veiklos ataskaitą suvažiavimui (konferencijai);

      49.7.  vykdo kitus suvažiavimo (konferencijos) ir Tarybos nutarimus.

50. Sąjungos taryba ar atskiri jos nariai,  nepateisinę Sąjungos narių pasitikėjimo, gali būti pirma laiko atšaukti neeilinio suvažiavimo (konferencijos) sprendimu.

 

VIII.  SĄJUNGOS REVIZIJOS KOMISIJA

51. Sąjungos revizijos komisiją renka suvažiavimas (konferencija) iš 3 – jų narių. Komisija iš savo tarpo išsirenka pirmininką.

52. Revizijos komisija tikrina įstatų, suvažiavimo (konferencijos) nutarimų vykdymą, Tarybos ūkinę finansinę veiklą. Apie pažeidimus ji informuoja Tarybą. Revizijos komisija atsiskaito suvažiavimui (konferencijai).

 

IX. SĄJUNGOS LĖŠOS IR JŲ NAUDOJIMAS

53. Sąjungos lėšas sudaro:

      53.1. stojamieji ir metiniai narių mokesčiai;

      53.2. fizinių  asmenų,  labdaros organizacijų  ir labdaros  fondų dovanotos lėšos;

      53.3. nevalstybinių organizacijų, tarptautinių  visuomeninių organizacijų  dovanotos lėšos;

      53.4. pajamos iš  mokslinės, konsultavimo, specialistų kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo, leidybinės ir kitos įstatuose numatytos veiklos ir pajamos iš Sąjungos įsteigtų įmonių pelno;

      53.5. kredito įstaigų palūkanos už saugomas Sąjungos lėšas;

      53.6 skolinto kapitalo lėšos;

      53.7. kitos teisėtai gautos lėšos.

54. Sąjungos lėšos naudojamos tik įstatuose numatytiems tikslams  įgyvendinti.

 

X. SĄJUNGOS VEIKLOS PASIBAIGIMAS

55. Sąjungos veikla pasibaigia:

       55.1. suvažiavimo (konferencijos) nutarimu priėmus sprendimą reorganizuoti Sąjungą arba nutraukti jos veiklą (likviduoti);

       55.2. teismui priėmus sprendimą  nutraukti Sąjungos  veiklą.

56. Sąjunga reorganizuojama padalijant ją į kelias naujas organizacijas ar prisijungiant prie kitos visuomeninės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka  suvažiavimo (konferencijos) nutarimu.  Reorganizavimo bei turto ir lėšų perdavimo tvarką  nustato visuotinis narių suvažiavimas (konferencija).

57. Klausimus, susijusius su Sąjungos veiklos nutraukimu, sprendžia suvažiavimo (konferencijos) išrinkta likvidacinė komisija. Jei Sąjungos veikla nutraukiama teismo sprendimu, jos likvidatorių skiria ir jo įgaliojimus nustato teismas.

58. Nutraukus Sąjungos veiklą likęs turtas ir lėšos, patenkinus kreditorių reikalavimus ir atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo  sutartis, įstatymų nustatyta tvarka perduodamas visuotinio narių suvažiavimo (įgaliotinių konferencijos) nustatytai visuomeninei arba labdaros organizacijai.

 

 

Sąjungos Prezidentas                                        Audrius Petkevičius

Visos teisės saugomos © 2013 lzhis.lt